Karas

Būna... Išveža tave svetur... Būna... Duoda ginklą ir paguldo apkasuos... Būna... Užeina audra ir tu nematai nieko, nematai kur žemė, nematai kur dangus... Nematai nei kitų, vos gali matyti save... Aplink tik smėlis ir smėlis... Smėlis siaučia... Taip,... taip tikrai būna... Atrodo tu esi vienas, nors ir save vargiai bematai... Ne... Tu savęs visai nematai, tu gali tik save jausti... Gali jausti, kad tave traukia žemyn - prie žemės ir visur blaško ta siautulinga audra... Taip, tu turi ginklą šalia savęs, tu žinai, kad aplinkui tave priešai... Tu nenori kariauti, bet tau reikia... O gal ir jie nenori?... Nežinia... Bet vistiek tu ir jie kariausit... Vistiek... Visi laukia šios audros pabaigos, nes niekas nieko nemato... Nežino kur reikia šaudyti... Nežinai... Audra tau trukdo... Ji blaško visus... Ji viską sumaišo ir verčia mąstyti... Mąstyti kam viso to reikia, o kam? ... Tu kariauji ne sau, tu kariauji kažkam... bet ne sau... O jie tik ginasi, gina savo įsitikinimus... Ne, tai ne žmonių karas, tai nuomonių karas, kur miršta gyvi žmonės... Audra rimsta... Pradedi matyti aiškiau, pamatai kur priešas kur ne... Atskiri tik iš aprangos... Iš daugiau nieko... Atrodo dar siautulingos audros viduryje kažkas šalia tavęs buvo, tau padėjo, gal tai ir buvo šis žmogus? Nesvarbu - šaunu... Arba jis arba aš... Kitaip negali ir būti... Čia juk karas... Visi taip daro, tai ir aš turiu taip daryti... antraip... antraip mirsiu... kito kelio nėra... Taip... bijau... bijau mirti... Bet jau nebebijau kai nuo mano rankos miršta kiti... Jau nebe... Kodėl... nežinau... tikrai nežinau... gal dėl, kad man tos baimės tada netenka patirti... ko gero... Na štai, grįžtu atgal... Grįžtu atgal iš apkasų į palapinę... Ten laukia kapitonas... Jis nepatenkintas... Ne, jis piktas, jis tūžta... rėkia... daužos... Ne... Bet juk taip ir turi jis elgtis, jis turi mus užgrūdinti... Kad mes galėtume ir toliau kariauti... Tai galima pateisinti... Juk ir jam taip buvo... Taip jau yra... Ir taip kiekvieną dieną... Vis tas pats... Audra... ir viskas po jos... Bet juk taip bus tau ne amžinai... Tu juk grįši, jei nebūsi nušautas... Grįši... tik... tik nežinia ar tu būsi žmogus... Gal dar saugojai dalelę žmogaus?... Nežinia... Grįši... O grįžus, kiek vėliau tavęs laukia vis tas pats kas ir po kulkos... Tavęs laukia tas pats... Ir čia jau tu nieko negali padaryti...

Karas - gyvenimas? Gyveimas - karas? Manau tas pats... Skirtingi instrumentai... Skirtingi veikimo būdai... Bet esmė visur ta pati...