Nekintantys dalykai (sapalionės)

Keistai skamba... Pastovių dalykų šiame gyvenime ko gero nėra... Ko gero tokių dalykų išvis nėra... Žinoma kiekvienas norėtų turėti amžiną laimę, amžiną gyvenimą, amžiną džiaugsmą... Viską amžiną, viską pastovų... Bet kažkodėl abejoju, kad taip įmanoma... Ir aš net nežinau ar norėčiau turėti nekintamai laimingą būseną... Manau vienas iš gamtos dėsnių yra nepastovumas... Bet kaip čia dabar gaunasi, ką mums būtina liūdėti, mirti, verkti? Nejaugi tikrai to reikia? Hm... Manau, kad taip... Nes kaip mes žinosime kas yra tas gėris, nematę blogio... Kaip žinosime kas tas džiaugsmas nepatyrę liūdesio... Ar galėsime suprasti meilę nepatyrę neapykantos (gerai dėl šito galima ginčytis (: ir dėl jos pastovumo... Gal tai vienintelis pastovus dalykas, neišnykstantis niekada?, negaliu net ką ir sakyti...) Tai gal mums visgi reikia to nepastovumo giliasniam pasaulio suvokimui, gal mums reikia priešingybių harmonijos? Nes ar būtų įdomu gyventi jeigu nežinotume kas yra nuobodulys (: Jeigu nebūtų pažinę liūdesio, nerimo ir panašių jausmų? Žinoma, tai nereiškia, kad reikia liūdėti ir, kad bet to tu neišsiversi. Gal gyvenimui užtenka kelių minučių liūdesio tiktai :D O po to gali visą laiką žvengt :D Tiesiog kogero net ir be blogų dalykų mes neišsiverstume, tai tarsi prieskonis mūsų gyvenimo kepsny :D Niam niam :D O dėl tos gyvenimo ir mirties dilemos... Prieš tai esu įrodęs, kad mes negalime mirti... Gal mes tiosiog blogai suvokiame tai, gal tai tiesiog yra kažkokios metamorfozės :D Bet nepastovumo principas vistiek pasireiškia :D Štai vat tokios blevyzgos mano galvoje ir sukasi :D