Ech, tie tariami žmonės...

Ech žmogau... Tu ir viskas ir niekas. Va dabar tu skaitai tai, ką aš rašau... Tu gali mane smerkti, tu gali mane gerbti... Man tai nerūpi... Sunku, bet nesigėdiju tai kas mano manymu yra teisinga. Tiesiog sakau, tai ką galvoju... Nenoriu, kad Jūs darytumėte kažką ką aš Jums liepsiu. Aš noriu, kad mąstytumėte... O tai žinoma, jūs juk mąstote, mes juk visi tikrai mąstome... Bet aš kažkodėl labai abejoju, kad mąstote apie tai ką reikia... Hm... Kaip man nusipirkt tą, gauti aną, padaryti tą... Iš esmės daugumai nėra svarbu priemonės tikslui pasiekti.... O svarbiausia yra tikslas... Kaip, kad vienas žmogelis yra gavęs pasiūlymą sukurti tobulą imperiją, bet jis turėjo nužudyti dabartini tironą, tiesiog imti ir nužudyti, net be kovos... Hm... Manau visi sutiktų, o jis pasielgė Labai keistai, jis pasakė arba karalystė nuo pat pradžios pagrįsta dorumu arba nieko... Įdomus poelgis... Bet aš jau nuklydau. Norėjau pasakyti tai, kad dauguma žmonių yra tušti, vos tik pamato kažką kito - jie pradeda rėkti: "Ė, žiūrėk, kažkoks išsišokelis, einam paerzinsim jį", jie dangsto savo dėmes, plėmus kitų dėmelėmis... Jie mano esą teisūs, o visi kiti klysta... Jie slepiasi po kauke, rodo, kad yra labai stiprūs yra, bet iš tikro jie yra per daug silpni, kad parodytų save. Kartais gal tada jūs patylėkite, nes kartais taip ir norisi užvažiuoti per tą kaukę... Dar labai svarbu būtų pabrėžti, kad aš ne išimtis, todėl ir man visą ką sakau galima taikyti ir aš nesmerkiu nieko, nors gal ir taip atrodo ar sakau :D Žodžiu, nesislėpkite savo traumų po kaukėmis, neenkite kitų vien dėl to, kad jums kažkas taip daro ar darė, nedarykit tiktai taip kaip jums kiti darė ar daro...