Hm... Įsivaizduokite... Didelis tulpių laukas, na beveik neaprėpiamas. Lyg ir visos tulpės yra raudonos. Na iš tikro labai gražiai atrodo tas laukas... Bet pala, kur ne kur kažkas geltonuoja, kažkodėl Jums tai pradeda nepatikti... Prieinate arčiau, o ten žiūrite didžiagalvis, geltonas jurginas... Na iš arti jis atrodo labai gražus, na nieko ir nepridursi... Bet atsitraukus ir žiūrint iš tolėliau jis jus pradeda erzinti... Juk aplinkui raudonos tulpės, o tu čia jurginų vos ne vos keli... Kam jie čia reikalingi... Juk jų yra mažuma... Kaip Jūs galėsite grožėtis ne vientisu raudonų tulpių lauku? Kaip Jūs galėsi parduoti savo tulpes jeigu ten bus ir keli jurginai? Ne... To negalima leisti... Reikia juos išratauti, išrauti su visomis šaknimis, kad daugiau čia nebeaugtų... Ir nebetrukdytų niekam... Nesvarbu, kad jie nieko ir nedarė, nesvarbu, kad gal tas vienas jurginas iš arčiau, gal net įdomesnis už tulpes... O svarbiausia yra tai, kad jų nedaug. Tai raunam juos, RAUNAM!!! O kai išraunam, turime tik tulpes, visas laukas vienodas... Visi turi tik tulpes ir niekam nebeįdomios jos pasidaro... O tada ieškome iš kur tų gauti jurginų geltonų... Juk jų tūrėtų dar būti... Bet ne... Mes juos išrovėm su šaknimis... O jeigu pasiseks ir rasim tą jurginą, tą patį padarysime su kita gėle jurginų lauke, kaip su jurginu tulpėse... Ne, o kam mums mokytis iš savo klaidų? O kam? Geriau negalvokime ir darykime taip kaip liepia mums visuma - daugiau vienų gėlių, tai rauname mažumą... Argi taip nebūna ir Žmonių gyvenime? Ei, žmogau, ar tu tikrai supranti ką darai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą