Nes esu vienas

Kai esi vienas, tai nėra kas ir klauso tavęs... Kalbi su savimi, todėl rašai... Ir viliesi gal kas nors perskaitys tavo mintis, gal kas nors ko nors galėtų išmokti iš jų...
Iš tikro yra sunku, kai suvoki tiesą tokia kokią ji yra, supranti, kad nerūpi žmonėms, kurie tau rūpi, supranti, kad tai ką jie sako yra melas, kad tu jiems esi paprastas eilinis žmogelis, kuriam reikia padėti, nes taip reikia padėti visiems žmonėms... Skaudu, kai sako, kad esi svarbus ir pamiršta tau svarbiausią dieną... O apie kitų dienas tiesiogiai afišuoja... Skaudu dėl to... Bet reikia suprasti tai ir susitaikyti, kad nėra taip kaip tu nori...
Utopija, mano gyvenimas mano galvoje prilygsta neįmanomai utopijai... Noriu meilės, noriu supratimo, noriu džiaugsmo, o neturiu nieko, tiesiog desperatiškai kapstausi iš savo gyvenimo duobės visomis jėgomis, nematydamas jokios vilties, o tik dėl to, kad aš tai seniau dariau su viltimi ir jau pripratau...
Noriu suprasti gyvenimą, noriu pajusti savo dvasią, noriu būti laisvas nuo mūsų kūno. Jeigu nereiktų man valgyti, tuoj pat išeičiau ir keliaučiau po pasaulį, išeičiau ir keliaučiau, nes neturiu į ką remtis, nes nuo to niekas nepasikeis, nes esu vienas...
Skaičiau R.Bach knygas... Iliuzijos, Džonatanas Lingvinstonas Žuvėdra.... Kaip norėčiau rasti mokytoją, kaip norėčiau žinoti kur man eiti, kad pasiekčiau tai ką jie... Noriu suvokti pasaulį, noriu būti didingesnis už save, noriu jausti tik meilę, noriu suprasti pasaulio iliuzją... Noriu stebuklų, kurie yra ne stebuklai, o realybė....
Noriu didžiausios įmonės pasaulyje, kad galėčiau atsisakyti jos, kad suprasti, kad tai ne tai ko reikia žmogui, noriu pasiekti daug ir tada pasakyti, kad tai nebuvo tai. Žmogus yra tobulas būdamas paprastas... Ne, aš iš tikro aš noriu suprasti dabar ko aš noriu, noriu suprasti kokia žmogaus prasmė, man nereikia tų visų kelių, klystkelių, gal jais praėjau jau seniau....
Žmogui reikia būti tik laimingu, daugiau jam nieko nereikia... Nes jis visą tai daro, nes ieško laikmės, o dangų ko gero laiko amžinąją laime. Žmogus tobulėja, kažką daro, iš vis gyvena tam, kad patirtų laimę. Gal to nieko nereikia, gal laimę galima patirti tiesiog būnant, gal tai tiesiog vidinė būsena, kuri yra besąlyginė? Kaip man ją pasiekti... Greit man neišeis??? O aš laiko turiu nedaug...
Mirtis... Kas yra ta mirtis? Man galbūt net nerūpi, man užtenka žinoti, kad ji yra durys iš šio pasaulio... Man šis pasaulis nepatinka, jame man taip liūdna... Taip slegia ir žlugdo, gal dėl to, kad aš tiesiog nematau to grožio...
Jaučiu, kad kažkas yra ne taip, kad yra tai ko aš nežinau, kitas pasaulis, naujas pasaulis... Gal tai galima rasti sapnuose, gal rasiu sapnuose mokytoją... O čia jau ir prasideda mano svaigimas...