2008 m. lapkričio 22 d., šeštadienis

Kaip jaučiuosi? Sunku ką ir bepasakyt


O štai ir sunkieji elementai... Jie gaminosi šerdyje jau labai seniai... pasigamino ir geležis, o tada... tada šerdis neišlaiko ir susitraukia... vėliau seka išorinių sluoksnių kolapsas... Jie kolapsuoja ir krenta šerdies link, lyg norėtų visą laiką su ja būti... bet deja, tikrai deja, nebus taip... Viršutinių sluoksnių greitis per didelis, o šerdis sustoja trauktis ir bebandę pasivyti viršutiniai sluoksniai atsitrenkia į šerdį ir atšoka nuo jos... O erdve plinta pasakiško grožio kosminė gėlė įrodanti kažkada buvusius didingus darinius ir nepaprastas sąveikas... O šerdis lieka viena, jeigu žvaigždė buvo pakankamai masyvi... na tai aišku buvo pakankamai masyvi, nes antraip kolapso nebūtų buvę...O šerdis, ji traukiasi ir tampa neutronine žvaigžde... Ji taip sutankėjo, kad net neliko nieko kito kaip tik neutronai... Liūdnas faktas... Bet vistiek, šerdis tampa net labai egzotišku dariniu... Bet pala, dar ne viskas... Jis labai stipriai sukasi... Nesunku atspėti kodėl... Moksliškai tariant - kaltas impulso tvermės dėsnis... Na, o kitaip sakant... Ji taip greitai sukasis, nes prieš tai buvusi tokia didelė susitraukė į tokį mažą darinį... Kitaip ji negali... bet laikas visagalis visgi... Sukimasis lėtėja... Kas kaltas? Magnetinis spinduliavimas kogero... O gal tiesiog laikas gydo žaizdas... Vis lėtėja ir lėtėja... Kol pagaliau įvyksta šis tas nepaprasto... Kadangi lėtėja, tai mažėja įcentrinis pagreitis... O tik jis ir tesulaikė nuo tolesnio kolapso... Bet tai buvo neišvengiama... Neutroninė žvaigždė virsta juodają bedugne... O ji atsineša savo paslaptis, o gal galimybes? Gal atsiranda kokie nors kurmio urvai, gal tai kelias į paralelinę visatą? Nežinia... Belieka tik laukti...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą