Pasaulis Mus, ar Mes pasaulį? Skeptikas

Geri žmonės, teisingos vertybės ir jų tikslai... Taip pat ir gyvenimas. Siekiame didžių tikslų, kartais net nežinia kokių... Ir kyla mintis tokia keista... Pasaulis tave , ar tu jį į save... Keistas dalykas, nes pasaulis gražus? Gražus? Mes matome tai ką norime matyti, mes girdime tai, ką norime girdėti. Mes suvokiame tai, ką norime suvokti... Tai kur čia prasmė? Gali tu primesti prasmę galingą, susiet ją su savo tikslu... Padėti - juk gera, kaifuot - malonu... O tiesą mes žinom? Ne... Tai ar gali sakyt, žmogau, kad prasmė yra būti laimingu - padėti kitiems? Žinoma turime gerą daryti, kitaip ir nebus, bet ar tai prasmė, kurios vis ieškome? He, abejoju... Būti garbingu, būti didžiu, turėti daug turtų, o ir darbu gerų daug padaryti, būti autoritetu... Būti daugiau už kažką... Ir tai siejasi mums su prasme, ar ne? Bet prasmė juk gi keistas dalykas, primetam ją, o suokvokiam kodėl taip yra? Mes prasmę primetę, galvojam gerai, kad tai juk yra daryti gerai... Ar ne? Prasmingas dalykas kai gera tau ir kitiems... Taip... Tai yra tikrai labai gerai, bet, ar tai prasmė? Kristus kentėjo, Buda nubudo, Muhamedas praregėjo... O Mozei Dievas padėjo... Gerai... Kristaus kančia - gyvenimo skausmas, nuo mūsų, už mus ir dėl mūsų... Gyvenimas prasmę jo juk turėjo? Bet ar džiaugsme...? - Pagalboje kitiems... Tikėjime... Bet ar taip buvo? Žmonės kalba, žmonės meluoja... Tobulumo nerodo, net raudonuoja... Nežinau... Ką aš žinau kuo tikėt? Žinau, kad galiu tikėt tuom kuom noriu... Bet aš noriu tikėti tiesa... Ar yra kokia tiesos religija? Kur tikima į tiesą?.... Garbinu tiesą, nes meluoti nenoriu.... O ir apgaudinėjamas būti nenorius...Keista... Buda nubudo, prasmę pamatė....Pamatė tai kas buvo? Kodėl? Pamatyt juk galėjo, tai ką norėjo... Va ir vėl siena keistumo... Siekiu aš vieno... Garbinu vieną... Noriu tik vieno... Tiesos geros, gražios, baisios ir klaikios? Noriu klaikios?.... Nenoriu, bet reikia, reikia žinoti, kaip yra, o ne kaip aš noriu, kad būtų... Esam valdovai, kad būtų kaip norim? Abejoju ar galim, nes valdyt mes nemokam... O ar yra kas kita, kad galėtų sakyt ką daryti? Ech, kalbos be veiksmo, taip kaip veiksmas be tikslo, o tikslas kam? Kodėl aš noriu tą padaryti taip, o ne kitaip, kodėl aš noriu būt tas, kurs virš daugiau yra? Kodėl tai yra gerai, o ne kitaip? Kodėl nėra gamtos, žmogaus mieste lakios? Mąstyti sunku, ne tiek kiek skaudu... Tad mąstom mažai ir šysomės labai... Ir kame ta prasmė čia "(:" ar čia "?"